Kai gimsta dvigubai daugiau vaikų…

Gyvenimas su identiškomis dvynėmis yra ir varginantis, ir įdomus, ir beprotiškai linksmas vienu metu. Tokiais amerikietiškais kalneliais su Elžbieta ir Adele važinėjuosi jau trečius metus, o per šį laiką spėjau sužinoti, kaip į dvynius reaguoja primatai, lietuviai ir anglosaksai. Taip pat tai, kokie faktoriai gali sustiprinti tikimybę susilaukti dvynių, kaip suvaldyti buities laviną gyvenant su dviem naujagimiais ir kokius privalumus su savimi į šį pasaulį atsineša kiek didesnė nei įprasta kūdikių kompanija.

„Štai jūsų būsimas vaikelis,“ – sako gydytoja rodydama į pulsuojantį pagaliuką echoskopo ekrane. „Tai viena naujiena. O čia – kita.“ – ji jau baksnoja į kažką lygiai tokio paties. Į jūsų sumišusį žvilgsnį gydytoja atsako: „Taip taip, sveikinu – jūs laukiatės dvynių“.

Visiems, kam aktualūs vaikai, galvoje tikriausiai bent trumpam yra šmėkštelėjusi mintis „o kas, jeigu?..“. Vieniems net mintis apie dvynius sukelia euforiją, o kitiems – netramdomą siaubą, bet retai ką palieka visiškai abejingais. Ir taip visą gyvenimą, kai tik būna kartu, dvynukai aplinkiniams kelia smalsumą, šypseną, o kartais ir baimę. Štai ikimoderniose gentyse gimus dvyniams šis išskirtinis ir keistas įvykis laikytas arba šventybės arba piktųjų dvasių apsireiškimu, o patys dvynukai būdavo itin gerbiami ar netgi garbinami arba atvirkščiai – izoliuojami nuo žmonių ir visaip ujami. Artimiausi mūsų giminaičiai primatai dviejų beždžioniukų gimimą palydi didžiuliu susidomėjimu, sumišusiu su siaubu, ir kuriam laikui naujagimių motiną su vaikais stebi iš toliau, neskubėdami jų įsileisti į aiškų ir įprastą bandos gyvenimą, kuriame visi veda po vieną vaiką.

F8N_6762
Žurnalo „Tavo vaikas“ nuotrauka, fotografė Nendrė

Todėl pirmasis į galvą atėjęs žodis, apibendrinantis gyvenimą su dvyniais, yra dėmesys. Netgi santūrumu garsėjantys lietuviai, pamatę dvynukų vežimėlį, nesulaiko šypsenos, o dažnas nepasidrovi ir užkalbinti. Turiu pripažinti, kad išėjusi į miestą be vaikų nustembu pamačiusi, kad pasaulis yra kur kas rūstesnis ir ne toks kupinas paslaugių ir besišypsančių žmonių. Beje, galbūt dėl lietuvių drovumo bendraujant su nepažįstamaisiais, klausimai apie dvynius dažniausiai neperžengia plonytės linijos tarp viešo ir privataus gyvenimo ir, skirtingai nei anglosaksiškame pasaulyje, gatvėje retai klausinėjama apie nėštumo eigą, gimdymo būdą ir dvynių pradėjimo „natūralumą“, kuo internete skundžiasi užsienietės dvynių mamos, nepatenkintos nuolat besikartojančiais intymiais nepažįstamųjų klausimais ir perdėtu dėmesiu jų vaikams. Tuo tarpu šilumos nepersotintoje šiaurietiškoje Lietuvoje noras purkštauti dėl dėmesio nekyla, ir visada su dideliu džiaugsmu persimetu bent keletu žodžių su kalbinančiais dvynių gerbėjais arba jų bijotojais. Dažniausiai gatvėje užkalbina ir savo istorijomis pasidalina patys dvyniai arba tie, kurie turi dvynių savo šeimoje. Tačiau pasitaiko sulaukti replikų ir klausimų iš žmonių, tikinčių pačiais keisčiausiais dalykais apie šią nuostabią gamtos išdaigą. Pavyzdžiui, tuo, kad dviejų kūdikių auginimas yra baisi kančia ar kad dvynių susilaukti galima tik turint tam tikrų genų. Ar tikrai?

Mitai ir tikrovė apie dvynius

1. Ar dvyniai gali būti paveldimi?

„Jūsų šeimoje tikriausiai buvo dvynių?“ – yra klausimas nr. 1 po pasitikslinimų „Ar jos dvynės?“, „Ar mergaitės?“ ir „Ar identiškos?“. Net jei jūsų giminėje buvo dvynių, tai nebūtinai yra kaip nors susiję su tikimybe susilaukti dviejų kūdikių iškart. Genetika ir dvyniai yra gana sudėtinga tema. Pasirodo, paveldimumas ženkliai reikšmingas tik neidentiškų (dizigotinių – iš dviejų skirtingų kiaušinėlių, apvaisintų skirtingais spermatozoidais) dvynių atsiradimui. Identiški (monozigotiniai – atsiradę pasidalijus vienai apvaisintai kiaušialąstei) dvyniai nėra paveldimi iš kartos į kartą, jų gimimas – visiškas atsitiktinumas, laimėjimas loterijoje, galintis pasitaikyti bet kam. Todėl identiškų dvynių poros visame pasaulyje gimsta vienodu dažniu – vieną kartą iš beveik trijų šimtų gimdymų bet kurioje valstybėje. Tuo tarpu dizigotinių dvynių atsiradimui paveldimumas yra gana svarbus, kaip ir keletas kitų faktorių, tokių kaip vyresnis gimdyvės amžius, aukštas motinos ūgis, didesnis svoris, taip pat dirbtinis apvaisinimas, hormoninių kontraceptikų ar kiaušides stimuliuojančių preparatų vartojimas. Pasirodo, kad daugiausiai neidentiškų dvynių porų gimsta centrinėje Afrikoje, o mažiausiai – Japonijoje, taigi gali būti, kad įtakos šių dvynukų gimimo statistikai turi ir mokslo dar nenustatyti aplinkos veiksniai.

2. Dvyniai ir jų auginimo vargai

„Gražu, bet, Dieve, kaip sunku!“ – sako žmonės. Apskritai „vargas“ yra vienas dažniau besikartojančių žodžių gatvės pokalbiuose apie dvynius. Mamos, dviejų vaikų susilaukusios sovietmečiu, dalijasi siaubo istorijomis apie nepakeliamą nuovargį, nemiego mėnesius ir daugiaaukštes vystyklų krūvas. Kaip gerai, kad mes jau XXI amžiuje! Taip, vienkartinės sauskelnės yra baisiai neekologiška, bet dvynius auginantiems tėvams jos yra tikras išsigelbėjimas nuo visą sąmonę pasiglemžiančios buities. Apskritai visus buitį plėstis skatinančius vaikų auginimo eksperimentus dvynių tėvai yra linkę perleisti vienukų augintojams ir susitelkti į pačius paprasčiausius, bet efektyvius sprendimus. Kaip sakė keturių (!) dvynių porų mama iš Naujosios Zelandijos, „norint išvengti chaoso su šitiek vaikų svarbiausia – drausmė ir aiški rutina“. Dvynių auginimas neišvengiamai tampa kiek labiau asketiškas, bet juk tokiu būdu lengviausia išsigryninti pačius svarbiausius dalykus ir rasti balansą tarp savo ir vaikų poreikių patenkinimo.

3. Ar labai sudėtingas dvynių laukimas?

Net pats pirmas ir gyvenime visko matęs žmogus, sužinojęs apie daugiavaisį nėštumą – jūsų gydytoja(-s) – nesugeba nuslėpti ne tik naujienos sukelto džiaugsmo, bet ir nerimo: „o kas bus toliau?..“. Kaip išnešioti, kaip pagimdyti, ar viskas bus gerai? Taip, dvigubas nėštumas yra sudėtingesnis, ne veltui gydytojai jį įvardina kaip patologiją. Todėl šiuo metu svarbiausia ne tik nepamiršti ramybės ir geros nuotaikos, bet ir būti dvigubai atsargiai, klausyti visų gydytojų nurodymų, lepintis, aktyviai priimti rūpestį bei dėmesį iš aplinkinių. Ir, žinoma, nedelsiant reaguoti į visus nerimą keliančius požymius – geriau dešimtis kartų supanikuoti be reikalo nei ignoruoti pojūčius, kurie gali pranašauti bet kokias komplikacijas.

F8N_6565
Žurnalo „Tavo vaikas“ nuotrauka, fotografė Nendrė

Gyvenimo su dvyniais ypatumai I: dvynių gimimas sutelkia šeimą

Gimus dviems vaikams iš karto reikia kuo daugiau pagalbos rankų, todėl tėtis „natūraliai“ įtraukiamas į kasdienę rutiną, kaip ir visi kiti padėti galintys giminaičiai ar draugai (beje, Lietuvoje gimus dvyniams abu tėvai gali kartu išeiti vaikų priežiūros atostogų!). Bet šis privalumas gali lengvai tapti trūkumu, jei papildomų pagalbos rankų neatsiranda ir dvyniais lieka rūpintis vienas vienintelis žmogus. Paprastai juo būna mama, kurios fizinis ir psichologinis išsekimas be aplinkinių pagalbos tampa tik laiko klausimu. Tokiu atveju, jei niekas iš artimųjų negali prisidėti prie vaikų auginimo, geriausias sprendimas saugant sveikatą, ramybę ir gerus santykius būtų samdyti žmogų, padedantį ne tik prižiūrėti vaikus, bet ir susitvarkyti su buities darbais.

Gyvenimo su dvyniais ypatumai II: dvyniai – puiki kompanija vienas kitam

Jau gimdami dvyniai gauna didžiausią dovaną – po draugą, išdaigų kompanjoną ir artimą sielą visam gyvenimui. Nors už tai vaikystėje sumoka mažesniu individualiu tėvų dėmesiu ir kiek stoiškesnėmis gyvenimo sąlygomis nei po vieną gimstantys vaikai, dvyniai retai kada sužino kas yra vienatvė ar vienišumas. Didelis privalumas yra tai, kad paaugę (maždaug nuo vienerių metų) dvyniai vis daugiau laiko praleidžia žaisdami kartu, ir tėvams nėra būtina taip smarkiai įsitraukti į kasdienius jų žaidimus kaip auginant vieną kompanijos neturintį vaiką ar keletą vaikų, kurių interesai skiriasi dėl didesnio amžiaus skirtumo. Tačiau nereikia pamiršti, kad net identiški dvyniai yra dvi skirtingos asmenybės, du atskiri ir vienas su kitu konkuruojantys „aš“, o ne vientisas „mes“. Todėl dauguma psichologų ir edukologų rekomenduoja dvynių nerengti (bent nuolat) vienodais drabužiais ir nepirkti jiems ar joms visiškai identiškų daiktų. Ir, žinoma, nevadinti jų vienu apibendrinančiu „sesės“, „broliai“ ar „mūsų dvyniai“.

Vienas nėštumas, vienas gimdymas ir du vaikai atrodo lyg „du zuikiai vienu šūviu“ – ekonomiškas pasiūlymas, sutaupantis sudėtingus devynis gyvenimo mėnesius. Taip ir yra, jei negalvosime apie nėštumo, gimdymo metu kylančias rizikas ir pirmuosius keletą metų tenkantį krūvį, kai reikia išmokti suktis daug aukštesne pavara. Įsivaizduokite trijų mėnesių dvynius, kamuojamus pilvo dieglių! Tačiau ramybės suteikia suvokimas, kad šiame pasaulyje gimsta ne tik dvyniai, bet ir dar didesnės kūdikių kompanijos. Ir jų sukeliamas chaosas vis tiek neviršija pasauliui ištransliuojamų gerų emocijų kiekio.

 

Straipsnis (redaguota versija) publikuotas žurnale „Tavo vaikas“

Advertisements

2 thoughts on “Kai gimsta dvigubai daugiau vaikų…

  1. Dėkui už pasidalijimus.. Taip pat auginu identiškus kelių mėnesių dvynukus, ir jau dabar išgyvenu panašių jausmų ir patirčių paletę. Ačiū, gera girdėti..

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s