Taip, kūdikiai skaito. Ne, ne tik medžiagines kramtomas ir pypsinčias knygeles. Kūdikiai yra žmonės ir jie nusipelnė normalių knygų. Truputį liūdna, kad bent kol kas jiems dar sunku skaityti lietuviškai. Nors turim įstabių knygų vaikams maždaug nuo trejų, bet neturim beveik nieko, kas pasižymėtų storais puslapiais ir tikrai geru skoniu. Todėl skaitinių kūdikiams belieka dairytis užsieninėse kelionėse ir, žinoma, internete. Dar kartais – knygų mugėje, kur pasiseka aptikti nepaprastai įdomių ir inovatyvių vaikiškų leidyklų.

Būtent ten prieš porą metų sutikau ir pamilau „Dvi seseris“ – „Dwie Siostry“. Ji dažniausiai minima kaip Aleksandros ir Danieliaus Mizielinskių knygų leidykla. Lietuviškai išleistos tikrai ypatingos šių autorių knygos „Pasaulio atlasas“ ir N.A.M.U.K.A.S. Bet vėlgi, jos abi skirtos vyresniems vaikams, o didžiulės „Dwie siostry“ pajėgos ir dėmesys rodomi taip pat ir mažiausiųjų skaitiniams storais puslapiais, su aiškiais, charakteringais, bet ne infantiliais piešiniais. Savo namuose turime penkias jų knygas, ir daug jų antrininkių išdovanojom kūdikių susilaukusiems draugams (ir dar dovanosim, nes naudingiausios, mano galva, kūdikio sutiktuvių dovanos – tai knygos arba drabužiai).

Su pačiais mažiausiais skaitytojais geriausiai skaitosi Agatos Królak meškinų istorijos „Robimisie“ ir „Roznimisie“. Pasaulį sugaudyti ir sufokusuoti bandančioms mažoms akims labai tinka kontrastingi juodai balti arba spalvoti jų piešiniai. Beje, atsižvelgiant į kūdikių regos ypatybes, kuriamos ir specialios būtent jiems pritaikytos iliustracijos – tokios yra japonų autoriaus Yusuke Yonezu kūdikių knygos su akcentuotais piešinių kontūrais, ryškiomis spalvomis ir netikėtai istorijas pakreipiančiomis išsilankstančiomis detalėmis.

Paveikslėlių Mini Biblija – puiki dovana, pavyzdžiui, krikštynoms. Čia Naujojo ir Senojo testamentų istorijos išdėliotos tik vienu-kitu žodžu ir minimalistinėmis iliustracijomis, todėl yra skirtos ne skaityti, bet sekti. Vėliau, prisiklausę pasakojimų, vaikai patys lengvai „skaito“ juos vieni kitiems, negąsdinami didžiulių teksto blokų, nes knygos logika palieka erdvės ir lengvumo savarankiškam istorijų dėliojimui.

Šiek tiek vyresniems skirtos A. ir D. Mizielinskių knygos „Let’s Go Monsters“ ir „Miasteczko Mamoko“.

Pirmoji – tai knyga-žaidimas, kur iš trijų dalių dėliojami gyvūnai arba jų monstriški mišiniai, visi turintys iš trijų raidžių sudėliotus pavadinimus.

Antroji – tai daugybė Mamoko miestelio istorijų ir nuotykių, kuriuos kiekvienas sau turi išskaityti savarankiškai iš personažais knibždančių piešinių, nes knygoje nėra jokio teksto (vėlgi, tai vaikų drąsą kurti, interpretuoti ir savarankiškai dėlioti istorijas puikiai pažadinanti taktika).

Beje, šias dvi Mizielinskių knygas išsamiai aprašė Ū ilgoji.

Kur gauti knygas? Galima siųstis iš Book Depository, bet galima ta proga pasiplanuoti ir trumpą (arba ilgą) išvyką į didžiąją pietų kaimynę su gausia kultūrine, istorine, pramogine, kulinarine, etc. programa. Jei mano uoslė neapgauna, tai Lenkija yra visiškas the new cool. Naujai atrasta visada šalia buvusi kelionių su vaikais (ar be vaikų) kryptis ir įstabaus vaikų dizaino vieta. Taip taip!