Kodėl mums reikia maištingų mergaičių? Interviu + renginys

Dvi merginos, Francesca Cavallo ir Elena Favilli, sugalvojo genialią idėją – išleisti inspiruojančią iliustruotą knygą apie šimtą neeilinių pasaulio moterų. Negalėdamos šio ambicingo projekto įgyvendinti vien savo jėgomis, jos pasitelkė sutelktinio finansavimo platformą „Kickstarter“ ir net pačioms sau netikėtai tapo rekordininkėmis. Francescos ir Elenos knyga surinko virš milijono dolerių ir tapo geriausiai kada nors finansuotu „Kickstarter“ knygos projektu.

Šis nutikimas atveria nepaprastai didelį naujos kartos pasakojimų trūkumą, kurį užpildė graibstyte graibstomos F. Cavallo ir E. Favilli istorijos vaikams apie veiklias, aktyvias, bebaimes merginas, siekiančias kur kas įvairesnių ir didesnių tikslų nei ankstesnių laikų pasakų herojės – gražios, bet pasyvokos karalaitės. Tai – „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“, šimto pasakojimų ir šimto iliustracijų rinkinys apie ypatingas moteris, merginas, mergaites. Praėjusių metų pabaigoje ši knyga pasirodė ir lietuvių kalba. Ją išleido leidykla „Dvi tylos“, su kurios įkūrėja Drasida Žemaite kalbamės apie tai, kodėl mums reikia aktyvaus moteriškumo pavyzdžių lietuviškai.

Knyga „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ išversta į daugiau nei tris dešimtis kalbų, parduota jau virš pusės milijono jos kopjų – panašu, kad istorijų apie herojiškas moteris poreikis buvo nepaprastai didelis. Lietuvių kalba „Vakaro istorijos“ pasirodė praėjus vos metams po pirmojo angliško knygos leidimo. Gal prisimenate, kada ir kaip „Dvi tylos“ atrado šią knygą? Ir kaip atėjo sprendimas, kad būtinai reikia lietuviško vertimo?

„Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ į pasaulinę knygų rinką įžengė išties garsiai. Apie ją buvo ir vis dar yra kalbama, diskutuojama visame pasaulyje, tad, ko gero, apie ją neišgirsti buvo neįmanoma. Pirmoji knygą atrado mano kolegė Eglė, pati auginanti dukrelę, ir be jos indėlio ši knyga lietuvių kalba nebūtų pasirodžiusi. Man pačiai „Vakaro istorijos“, kaip dviejų vaikų – berniuko ir mergaitės – mamai, taip pat buvo labai aktuali knyga. Ypač dėl to, kad mano dukra šiuo metu turi alopeciją – retą autoimuninę ligą, kuomet iškrenta visi plaukai, anktakiai, blakstienos. Tad tuo ypač sunkiu metu, kada kasdien svarsčiau, ką reiškia būti mergaite šiuolaikinėje visuomenėje, kaip ir kokie grožio standartai yra svarbūs, ši knyga man padėjo grąžinti tikėjimą, kad svarbiausia yra ne tai, kaip atrodai, o tai, kas esi ir kuo svajoji būti. Ji taip pat įkvėpė kalbėti apie tai, kaip mes matome mergaites mūsų visuomenėje, kokius lyčių stereotipus, patys dažnai to nepastebėdami, diegiame vaikams; kaip suteikiame vaikų svajonėms sparnus, ar atvirkščiai – priverčiame juos išsižadėti savo tikslų. Tad asmeniškai man šis projektas yra ne tiesiog dar viena knyga, bet ir būdas pažadinti sąmoningumą auginant laisvą nuo stereotipų jaunąją kartą.

rebel_girls
© Ūla Šveikauskaitė

Kokių įspūdžių, atsiliepimų, komentarų sulaukiate iš lietuviškojo „Vakaro istorijų mergaitėms maištininkėms“ leidimo skaitytojų? Kaip manote, ar Lietuvos skaitytojai lygiai taip pat ištroškę įkvepiančių veikti, stiprių moterų istorijų kaip ir visas likęs pasaulis, kuriame taip sparčiai plinta knyga?

Ši knyga mus jau suvedė su daugybe įdomių žmonių, organizacijų, iniciatyvų, iš kurių sulaukiame daug pritarimo, palaikymo, kartu svarstome apie įvairius nepaprastai įdomius projektus. Tai išties įkvepia ir leidžia suprasti, kad knyga Lietuvoje yra aktuali. Kaip ir atsiliepimai iš pavienių skaitytojų. Pavyzdžiui, viena mama parašė, kad pirko šią knygą dukrelei, nors gal labiau sau, tačiau ją skaito jos šešiametis sūnus, ir tai yra pirmoji jo savarankiškai skaitoma knyga. Kita mama parašė, kad knygos panoro net aštuoniasdešimtmetė senjora, ar štai kita mergaitė su klasės draugėmis skaitė knygą ir garsiai svarstė, kuria heroje norėtų būti, o jų mokytoja klasėje planuoja rengti knygos aptarimą. Suagusieji džiaugiasi, kad kalbama tokia tema, kad knyga skatina visus vaikus svajoti plačiai, siekti savo tiklų, o taip pat ir matyti pasaulį be išankstinių nusistatymų apie tai, ko gali ir ko negali daryti mergaitės. Patys vaikai žavisi istorijomis, o mes džiaugiamės, kad knyga suteikia vaikų svajonėms sparnus.

Žinoma, yra ir besistebinčių autorių pasirinkimu knygos herojėms, klausiama, ar tikrai visos moterys buvo vertos patekti į šią knygą. Tuomet atsakome, kad autorės atliko išties milžinišką darbą atrinkdamos šimtą istorijų iš milijonų galimų. Jos siekė, kad visos istorijos būtų iš skirtingų laikmečių, sričių, profesijų, pasiektų svajonių ir sutiktų kliūčių. O ši knyga yra pirmoji, autorės tik ką pristatė ir antrąjį „Vakaro istorijų mergaitėms maištininkėms“ knygos tomą anglų kalba (ją taip pat planuojame leisti lietuviškai).

Kiti stebisi, kodėl knygos pavadinime nurodoma, kad knyga skirta mergaitėms, ir ar nebūtų buvę paprasčiaušią knygą skirti tiesiog visiems vaikams. Tuomet atsakome, ką autorės yra jau daug kartų pasakojusios pristatydamos knygą – jos ją parašė pastebėjusios, kad būtent mergaitėms trūksta istorijų ir pavyzdžių, kur pagrindinės herojės būtų moterys ar mergaitės, su kuriomis galėtų tapatintis mažosios skaitytojos. Knyga yra tinkama visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, nes kalba apie universalius dalykus, tačiau jos autorės turėjo tikslą atkreipti dėmesį į lyčių stereotipus, ir akivaizdu, kad joms pavyko – #RebelGirls yra judėjimas, bendruomenė siekianti lygių galimybių visiems, nepriklausomai nuo jų lyties.

Kurių mergaičių-maištininkių istorijos jums paliko didžiausią įspūdį, kurios buvo artimiausios, kurios iškyla pirmiausia pagalvojus apie šią knygą?

Asmeniškai man patinka visos istorijos ir knygos herojės. Gal tik pastebiu, kad vieną savaitę didesnį įspūdį daro viena herojė, po kurio laiko – jau kita. Tikriausiai tai priklauso nuo to, kas tuo metu aktualu ir svarbu man pačiai, kokią svarbią temą atliepia širdyje konkreti istorija. Tačiau iš visų istorijų visgi gal išskirčiau kelias. Tai pasakojimas apie aklą baleriną Aliciją Alonso, kuriai regėjimo trūkumas nebuvo kliūtis pasiekti savo svajonės. Ji ne tik tapo garsi dėl unikalaus šokio stiliaus, bet ir įkūrė savo baleto teatrą. Man ši istorija yra puikus pavyzdys, kaip fiziniai trūkumai negali būti priežastis nesiekti savo svajonių. Kita mūsų šeimos mėgiama istorija yra apie Greisę Omalei – piratę, kuri vėliau tapo karalienės Elžbietos I sąjungininke. Šia istorija labai žavisi mano penkiametis sūnus, o man nepaprastai džiugu matyti, kad mano berniukas jau žino, jog kadaise buvo ne tik piratai, bet ir piratės. Žiūrėdama video įrašą (visomis knygos herojų istorijomis labai rekomenduoju pasidomėti plačiau internete) apie Džesiką Votson, šešiolikmetę buriuotoją, negaliu sulaikyti ašarų, matydama kaip ji grįžta namo po kelionės savo jachta aplink pasaulį. Taip pat labai žavi ir Alfonsinos Strados istorija – ji pirmoji pasiekė, kad moterims būtų leista dalyvauti profesionaliose dviračių lenktynėse, nors tam buvo labai priešinimasi.

Lietuviškas knygos leidimas yra identiškas originialiai angliškai knygos versijai – visos iliustracijos ir visos herojės yra lygiai tos pačios. Giliai širdyje tikėjausi pamatyti bent vieną mūsų kontekstui pritaikytą heroję, bet tikriausiai knygos autorės nebuvo numačiusios tokios galimybės? O jei būtumėte galėjusi, kokių moterų istorijomis pati būtumėte papildžiusi knygą?

Pagal įprastą knygų leidybos praktiką ir sutartį su šios knygos autorėmis, nieko keisti, pildyti ar išimti iš knygos istorijų negalėjome. Tačiau tikrai suprantu, kad norisi tarp šimto moterų rasti bent vieną labiau pažįstamą, artimesnę mums. Todėl tikriausiai visiškai natūraliai susiklostė aplinkybės, kada susipažinome su Lygių galimybių centru ir išgirdome jų planus ir norą šiemet minimo Lietuvos moterų balsavimo teisės šimtmečio proga išleisti mūsų krašto moterų istorijas. Pasikalbėję radome daug bendrų idėjų, tad šių metų pabaigoje ketiname pristatyti visiškai savarankišką projektą apie Lietuvos moteris. Jame bus ir Jurga Ivanauskaitė, ir Emilija Pliaterytė, bei daug kitų įdomių ir nepaprastų moterų. Tiesa, knygos formatą planuojame kiek kitokį, tačiau tikime, kad jis taip pat sudomins skaitytojus.

Sausio 11 d. 18 val. Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje vyks knygos „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ skaitymai, Galios sparnų dirbtuvėlės bei kitos atrakcijos suaugusiems ir vaikams.

Dalyvaus leidyklos „Dvi tylos“ atstovė Drasida Žemaitė, knygos vertėja Mila Monk, dizainerė Jurgita Juodytė. Diskusiją apie stereotipus ir drąsą būti savimi moderuos sociologė, tinklaraščio „Pterodaktilis ir vaikai“ autorė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.

Knyga „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ rekomenduojama visiems smalsiems skaitytojams nuo 4 iki 99 metų. Jos sutiktuvės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje – taip pat.

Į skaitymus, diskusiją ir Galių sparnų dirbtuvėles sausio 11 d. 18 val. kviečia Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, leidykla „Dvi tylos“ bei Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s