Skip to content

Pterodaktilis

… IR VAIKAI

Tag: kasdienybė

November 29, 2019November 29, 2019

Pertekliaus tironija

Continue reading →

Švediško gyvenimo metai

Continue reading →

December 11, 2018December 12, 2018

Potvyniai ir atoslūgiai

Continue reading →

November 18, 2018November 12, 2020

Atsikeli ir naktis: kaip išgyventi tamsą?

Continue reading →

October 11, 2018January 30, 2020

Pamokos iš šiaurės: švediškas pusmetis nr. 1

Continue reading →

August 22, 2018August 22, 2018

Vienok: kasdienybės fotografija ir pasakojimai iš po patalų

Continue reading →

June 26, 2018October 11, 2018

Švediški dienoraščiai. Gyvenimas kapsulėje

Continue reading →

„Dabar jau galiu pasakyti, kad Stokholmas – mano šuo“

Continue reading →

February 5, 2018October 11, 2018

Snyk pyk: Aliona ir jos gilus žvilgsnis į kasdienybę su vaikais

Continue reading →

Menu

Apie

View PterodaktilisIrVaikai’s profile on Facebook
View Pterodaktilis’s profile on Instagram

Temos

amžius Astrida Lindgren atokvėpis auklėjimas blogai buitis būtis Danija daug vaikų dinozaurai du vaikai dvyniai feminizmas fotografija free range kids gimdymas humoras hurrah for gin hygge internetas interviu jaukumas kaltė Kalėdos kasdienybė kelionės keturiasdešimt knyga komiksai kūrybiškumas lagom laisva vaikystė lūkesčiai mamystė mašinos mergaitės miestas minimalizmas moteriškumas motinos raida namai nerūžava noriu svetingo Vilniaus nėra blogo oro tik blogi drabužiai paauglystė perfekcionizmas politika Prancūzija psichologės komentaras ramybė realistinė tėvystė savanoriška bevaikystė skaitymas socialiniai tinklai socialinis gyvenimas sociologės komentaras suaugystė tapsmas trauma trisdešimt trys vaikai tėvystė Tėvystė/motinystė tėčiai ugdymas vaikų skaičius šeimoje vienas vaikas vienatvė viskas labai rimta vyrai Y karta įkvėpimai Švedija švietimas žindymas

Paieška…

Search for:

Pterodaktilis

Pterodaktilis

Instagram

Čia tiktai man taip ar iš tiesų Jeruzalė yra Vilniaus best kept secret? Kažkoks nerealus miesto ir kurorto, erdvės ir “kaip nelietuvoj” jausmas. Labai gera vieta vaikščiotis, ypač kai kiti 80% miesto kvėpuoja vieni kitiems į veidus Bernardinų sode. O skulptūrų parke apskritai vaikai galėtų pasilikt gyvent, prie to akmens limpa kaip prie magneto, tokios jos gyvos ir veikiančios. Jei kas leistų, visus kunigaikščius ir signatarus miesto centre pakeisčiau į tokio tipo abstrakcijas.

Balandžio 1-ą, prieš nesakysiu kiek metų, per Užupio Nepriklausomybės dieną pirkau šį puodelį, su kuriuo nugyvenom ir dar gyvensim daug visokiausių nuotykių. Aišku, tada net nepagalvojau, kad ant jo parašyta viskas, ką reikia žinoti apie gyvenimą su vaikais. Visos knygos, blogai, mokymai ir nušvitimai telpa va čia. Tai su Nepriklausomybe!🌿

Neprarastoji karta: kol šitie vaikai sugeba gauti tiek džiaugsmo iš kelių akmenų, virvės ir kamščio, viskas yra ok. Net jei 3 mėnesius fiziškai nebuvo mokykloj, išgyvensim.

Maaam, nufotografuok kaip mes miegam! (jau beveik beveik skamba “nu maaam” gaida😬)

Žmogui, 90-aisiais ėjusiam kolektyvinio sodo ravėjimo lažà, po baudžiavos panaikinimo gan įprasta buvo bet kokiems žemės darbams pasakyti “never again”. Bet, matyt, jau senatvė po truputį atslenka ir gniaužia savo glėbin. Ir vis tiek dar negaliu iki galo patikėti, kad TAI iš tiesú vyksta 😬

Į mūsų duris pasibeldė Stambulo konvekcija😱 #allforone

Privacy & Cookies: This site uses cookies. By continuing to use this website, you agree to their use.
To find out more, including how to control cookies, see here: Cookie Policy