Motinystė be saldiklių

Kurį laiką skaitydama anglakalbius mamų blogus buvau įtikėjusi, kad aštraus humoro ir sveiko proto mišinys greičiausiai būdingas tik svetur, kad mes Lietuvoje paprastam požiūriui į gyvenimą su vaikais, ko gero, dar nesame pribrendę. Tačiau tada aptikau šį tą panašaus ir pas mus. Tai – „MamaLogas“, trijų vaikų mamos tinklaraštis be pagražinimų ir makiažo apie vaikų auginimą, taip pat pasižymintis puikiu humoro jausmu ir nepasaldintos tėvystės idėjomis.

Tarp rožinio motinystės pozityvo ir juodo negatyvo

Už „MamaLogo“ fasado stovi Neringa Kudarauskienė, IT verslininkė, Simo, Jokūbo ir Ajaus mama. Kaip dirbančiai ir be galo užsiėmusiai trijų vaikų mamai atsirado laiko dar ir tinklaraščio su charakteriu idėjai? Neringa pasakoja, kad tai inspiravo jos aplinkoje vyraujantis radikaliai dvilypis požiūris į vaikų auginimą: arba vien tik rožinis pozityvas, arba tamsiausių spalvų negatyvas. „O man norėjosi transliuoti, mano manymu, ir vaikams, ir tėvams, sveikiausią trečią alternatyvą, paprastesnį požiūrį, kurio esmė – kalbėti apie vaikų auginimą atvirai, be pagražinimų, bet ir be didžiulės įtampos, streso, ašarų, kurios ateina neišsipildžius rožiniams lūkesčiams“ – sako Neringa.

dsc03181
Neringa ir jos nesurežisuojami vaikinai

„Neslėpsiu, mane išties erzino draugių ir pažįstamų išorinės tobulybės demonstravimas, neperstojamas aplinkinių bombardavimas informacija apie savo vaikus ir noras juos lavinti iki begalybės“ – pasakoja „MamaLogo“ autorė. „Kita vertus, yra ir išvirkščioji to pusė – krūva žmonių toje pačioje aplinkoje, kurie, susidūrę su vaikų auginimu ir neišsipildžiusiomis savo vizijomis, puola į depresiją. Aš nusprendžiau, kad reikia pasidalinti tuo, ką vaikų auginimas reiškia „iš tikrųjų“, kad tai nėra nei tobulybė, nei tragedija, o kažkas per vidurį. Prie viso to prisidėjo ir realistiškų apžvalgų vaikiškiems produktams idėja, nes pastebėjau, kad mūsų blogosferoje dažniausiai pateikiamos gamintojų finansuojamos apžvalgos, kur produktai išgiriami, nors tai gali būti visiškas šlamštas.“

Kas slepiasi už motinystės „saldiklių“ sampratos?

Neringos manymu, „be saldiklių“ nėra požiūris tik į vaikų auginimą – tai greičiau apskritai gyvenimo būdas. Kai nesistengi prieš kitus atrodyti geresnė, gražesnė negu esi, nenori kitų pernelyg užkrauti nei savo bėdomis, nei džiaugsmais – kaip kasdieniam gyvenime, taip ir motinystėje, galioja tie patys principai. O vaikų auginimą „su saldikliais“, pašnekovės teigimu, apibrėžia trys dalykai:

  • Perdėtas fokusavimasis į vaiką, net iki savęs praradimo. Pamirštant, kad šeimoje yra ir daugiau narių nei vaikai (pavyzdžiui, vyras). Pamirštant, kad net jei augini vaikus, turi ne tik norų, bet ir atsakomybių (pavyzdžiui, atsakomybę už materialinį šeimos gyvenimą). Kartais tai reiškiasi ir tokiu dalyku kaip empatijos, ryšio su pasauliu praradimas. Nes tavo vaikas tikrai yra pats gražiausias ir pats mieliausias, bet tik tau ir tavo artimiausiems šeimos nariams, o ne privalomai visiems, kurių tikrai nebūtina užversti nuolat atnaujinama informacija ir nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
  • Perdėtas rūpinimasis, net iki visiškai beprasmių dalykų, tokių kaip, tarkim, visų žaisliukų dezinfekavimas kiekvieną vakarą. Arba kūdikio, kurio nervų sistemai reikia ramybės, tampymas po visokiausius lavinimo užsiėmimus. Savaime tai, žinoma, nėra blogai, bet turėtų būti ribojama atsižvelgiant į vaiko, o ne į mamos poreikius. Tokios mamos viską daro kaip ir teisingai, tik smarkiai persistengia.
  • Noras kuo labiau demonstruoti „idealią“ motinystės pusę internete. Blogiausia, kad tai iškreipia kitų mamų lūkesčius arba jas žeidžia ir užgauna, tos visos tobulos nuotraukos, kuriose vaikai ramiai varto knygutes, tėvai šypsosi žiūrėdami į vienas kitą, o namuose ideali tvarka. Bet juk akivaizdu, kad už kadro realybė iš tiesų visai kitokia. Auginant vaikus būna daug sunkių ir skaudžių momentų, apie kuriuos niekas kažkodėl nekalba, o tu, matydama tik tas idealias socialinių tinklų šeimas, gali tiesiog palūžti. Jei taip nutinka, mamos gėdijasi prašyti paramos, nes jaučiasi nevykėlės, neatitinkančios neva egzistuojančio standarto, kuriame visas gyvenimas atrodo kaip festivalis. Bet juk iš tiesų taip nėra! Tas nuolatinis lyginimasis su socialinių tinklų įvaizdžiais gali išvesti iš proto.

Mamiško smerkimo kultūra: ar ji tikrai egzistuoja?

Nešabloninės mamos, pasirinkusios atvirai kalbėti apie paradinės motinystės pusės užkulisius, sulaukia nemažai neigiamų reakcijų ir netgi pasmerkimo. Ar visa tai pažįstama ir „MamaLogo“ kūrėjai? „O taip. Aš auginu tris berniukus, ir būna taip, kad jie visi vienu metu susimuša. Ir, būna, aš pakeliu balso toną. Arba girdint vaikams susikeikiu, nes aš irgi pervargstu, ir manau, kad vaikai turi suprasti, kaip aš jaučiuosi iš tikrųjų. Ir jie, beje, jau žino ir jaučia, kad jei aš susikeikiu, tai reiškia, kad „mama yra pikta ir pavargusi“. Taip, tai irgi tikrovės dalis. Nemanau, kad visada turiu atrodyti wow.“

dsc03121
Neringa ir Ajus

„Žinoma, kad už tai sulaukiu kritikos“ – atvirauja Neringa. „Taip pat už tai, kad auginant tris berniukus namuose sunku nuolat palaikyti idealią tvarką. Sulaukiu pasibaisėjimo, kad palieku mažąjį vaiką auklei ir einu dirbti. Bet aš negaliu sau leisti sėdėti namie, nors galbūt ir labai to norėčiau. Sulaukiu ir akivaizdžios kritikos, iš draugių ir pažįstamų, ir, žinoma, įvairių žinučių internete iš „MamaLogo“ skaitytojų. Bet aš savo gyvenimo būdo ir filosofijos niekam neprimetu, tik pasidalinu mintimis ir dalykais, kuriuos aš darau pati, bet tikrai nemanau, kad jie turėtų būti visuotinai privalomi.“ Neringa pasakoja dažnai sulaukianti kaltinimų „gąsdinimu“ – neva jos patirčių ir patarimų prisiskaičiusios moterys gali išsigąsti ir, pavyzdžiui, nuspręsti atidėti motinystę. Bet visada geriau žinoti tiesą, net jei ji ir nėra tokia, kokios labai norėtum.

Realistinės tėvystės esmė – tikrovė, ramybė ir juokas

„Kai tikiesi, kad bus sunku, būna daug lengviau nei tada, kai tikiesi kažko ypatingo, o realybė pasirodo daug sudėtingesnė“ – dalinasi Neringa. Ir iš tiesų, tikrovės su jos pliusais ir minusais atskleidimas sukuria realistiškus lūkesčius ir išvaduoja nuo skaudaus fantazijų dužimo – o tokia ir yra viena iš „realistinę tėvystę“ propaguojančių mamų misijų.

Kita jų misija – mokytis apie lengvas ir sunkias vaikų auginimo patirtis kalbėti su šypsena.„Kaip ir sakiau, kartais mano vaikai susimuša. Jei būčiau ypatingai jautri mama, tokioje situacijoje greičiausiai pulčiau į ašaras, bet mes su vyru renkamės juoką ir kvatodami pradedam lažintis, kuris gi iš jų laimės!“ – šypsosi trijų vaikų mama, IT specialistė, verslininkė ir tinklaraštininkė Neringa.

 

Straipsnis (redaguota versija) publikuotas žurnale „Tavo vaikas“

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s