Ar jums kartais nutinka taip, kad kol vaikai aukštyn kojom verčia namus, jūs užsirakinę vonioje penkias minutes (ar ilgiau…) slapta medituojate valgydami šokoladuką? Labai nepedagogiška ir visai nepanašu į tobulą tėvystę, bet taip žmogiška ir… normalu! Netobula tėvystė su kasdieniškais liapsusais po truputį išsikovoja savo teisę būti. Ir taip pat – būti nesmerkiama!

Juokai ir piešiniai apie tėvystės sunkumus

Katie Kirby, gyvenanti Braitone, Jungtinėje karalystėje, yra „dviejų aktyvių berniukų mama“. Save ji pristato kaip „žmogų, kuriam nutiko vaikai“. Planuoti ir mylimi, tačiau jie nėra vienintelis jos gyvenimo centras. Katie turi nepaprastą humoro jausmą ir rašo tinklaraštį, kuriame dalinasi ne tik neišdailinta, liapsusų kupina mamiška kasdienybe, bet ir savo pieštais komiksais, kurie, tapę internetinio folkloro dalimi ir išversti į galybę kalbų, jai atvėrė kelią į didžiulį pripažinimą.

Komiksuose apie vaikus Katie pasakoja ką reiškia kiekvieną dieną pradėti jai dar neišaušus, vos tik nubunda jos du superaktyvūs trejų ir penkerių metų superherojai, gyvenantys plastiko žaislų džiunglėse. Jie žiūri daug filmukų, valgo neorganinį maistą, nevalgo daržovių, nešioja ne pačius madingiausius (ir net nebūtinai pačius švariausius) drabužius ir priešinasi bet kokioms savo mamos pastangoms priartėti prie Instagram, Pinterest ir kituose socialiniuose tinkluose demonstruojamų „stilingos motinystės ir harmoningos vaikystės“ idealų.

Būti tobulais tėvais – ne(be)privaloma

Maža to, Katie internetinis dienoraštis, kuriame skleidžiasi ypatingai sodrus jos humoro jausmas, vadinasi „Hurrah for Gin“ (lietuviškai – „Valio džinui“, www.hurrahforgin.com). Pasak jos, kiekviena diena su dviem aktyvumo pertekusiais berniokais išsunkia taip, kad dienos finalas užmigdžius vaikus nusipelno būti įprasmintas susirangymu ant sofos su vyno taure. Arba skardine džino. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip fiziškai galima ištverti dviejų superherojų aktyvų ir visapusišką pasaulio pažinimą kasdien nuo 4.30 ryto. Galbūt tikrai pagelbėtų tiktai džinas? (juokauju!)

Katie tapo populiari ne tik dėl savo neeilinio šmaikštumo (beje, kai kuriems jos skaitytojams-smerkėjams niekaip nepavyksta pastebėti tos plonytės linijos, skiriančios tikrovę nuo sarkazmu pagražinto jos vaizdo). Visuotinio žinojimo kaip auginti vaikus ir teisuoliškumo atmosferoje ji tapo garsi dėl to, kad viena pirmųjų garsiai ir aiškiai pasakė, jog ne visi esame sutverti tobulai motinystei ar tėvystei, ne visi valandų valandas galime sėdėti ant kilimo su vaiku ir klijuoti akytes zoologijos sodo gyvūnų aplikacijoms. Katie tinklaraštis neša neakivaizdinio „realistinės tėvystės“ judėjimo vėliavą, ant kurios parašyta „tai neprivaloma!“. Neprivalome būti tobulais tėvais! Šio judėjimo nariai pripažįsta, kad vaikus auginti sunku, išblizgintos tėvystės ir vaikystės vizijos socialiniuose tinkluose meluoja, todėl niekas mamų ir tėčių negali teisti už tą laiką, kai vaikus lavina jų mylimiausi animaciniai personažai ar… jie patys sau prisigalvoja kūrybiškų veiklų.

„Duokite vaikams ramybę!“

Vis dėlto gyvenant netobulos, bet savęs nesmerkiančios mamos (ar tėčio) gyvenimą, tas „gerasis“ vaikų auklėjimas, visiškas atsidavimas ir viso savo laiko paaukojimas vaikams, žinoma, dažnai šmėžuoja prieš akis socialiniuose tinkluose ir ne tik. Tai įneša tam tikro kaltės ir kartėlio jausmą, ypač stiprėjančioje netobulų tėvų smerkimo atmosferoje. Tačiau, kita vertus, jau ir specialistai – psichologai, edukologai – vis garsiau pradeda kalbėti apie tai, kad daugumai vaikų reikia savos erdvės, būtina, kad jų žaidimai nebūtų visada stebimi, planuojami ar reguliuojami pernelyg uolių gimdytojų. Kaip sako žurnalistas, lėtojo gyvenimo būdo propaguotojas ir knygų autorius Carl Honoré – „duokite vaikams ramybę“, nustokite dirbti savo vaikų vadybininkais ir kurti nerealistiškai idealias jų dabarties ir ateities gyvenimo vizijas!

Aušra Kurienė, vaikų ir paauglių psichologė ir NVO „Paramos vaikams centras“ vadovė, taip pat laikosi nuomonės, kad tobulų tėvų nebūna. Geriausia mama ir geriausias tėtis vaikui – ne kompulsyviai ieškantys ugdomųjų veiklų ir prigalvojantys nuolatinių pramogų, bet „pakankamai geri“. Jautriai reaguojantys į vaikų poreikius, bet turintys laiko savo darbams bei pomėgiams, paliekantys vaikams pakankamai erdvės laisvam žaidimui ir savarankiškam jų kūrybiškumo ugdymuisi. Naujoje savo knygoje „Kaip užauginti žmogų“ A. Kurienė rašo: „Kaip ir kiekvienas darbas, motinystė turi pakilimų ir sunkių dienų. Visos mamos kartais būna sudirgusios ir pavargusios, nepajėgia jautriai ir atidžiai reaguoti į kiekvieną kūdikio reikalavimą. Tai suprantama. Taip gali atsitikti ir keletą kartų per dieną. Nieko tokio. Nesame ir niekada nebūsime tobuli tėčiai ir mamos.“

Būtent tokia „pakankamai gera“ mama ir yra Katie – besąlygiškai mylinti savo patrakusius bernus, bet sugebanti ironiškai pažvelgti į tėvystės iššūkius, nepamiršti juoktis iš sunkumų ir rasti laiko sau.

 

 

Straipsnis (redaguota versija) publikuotas žurnale „Tavo vaikas“